ženklininkas

ženklininkas
ženkliniñkas (-inykas M, KŽ), -ė smob. (2) DŽ, KŽ, žénklininkas (1) BŽ91, DŽ2; Rtr 1. M, DŽ, NdŽ kas turi pasižymėjimo ženklą, kas gavo teisę nešioti kokį nors ženklą: Vilniaus pralotą, kryžiaus balto erelio ženklininką Joną Dominyką Lopacinskį karalius Augustas III praminė mūsų vyskupu M.Valanč. 2. ženklų kūrėjas ar aiškintojas; burtininkas: Jei dūšia kokia sakios žynes ir ženklinykus (ir išguldytojus ženklų), po jų kekšaudama, tada aš savo veidą priš tą dūšią statysiu ir ją iš jos žmonių išgaišinsiu BB3Moz20,6. 3. BŽ511, NdŽ signalininkas. 4. BŽ417 vėliavininkas. | prk.: Seniausiu periodu lietuviams religija buvo bene vyriausias tautinės vienybės ženklininkas P.Klim. 5. (amatininkų cecho) vyresnysis: Draugės amatininkų pardėtasis, žymėtininkas, ženklininkas I.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • ženklininkas — ženkliniñkas, ženkliniñkė dkt. Lietuvõs kūno kultū̃ros ženklininko pažymėjimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ženklininkė — ženkliniñkas, ženkliniñkė dkt. Lietuvõs kūno kultū̃ros ženklininko pažymėjimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žymėtininkas — žymėtininkas, ė smob. (1) žr. žymininkas 1: Draugės amatininkų pardėtasis, žymėtininkas, ženklininkas I …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”